Klementina Gruzdienė
„Pokyčių ambasados“ įkūrėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių komisijos narė.
Susipažinkime!
Lrytas.lt straipsnis
Alytiškė Klementina Gruzdienė dažnai iš aplinkinių sulaukia komentarų, kad jos aktyvi veikla „Alytaus lietaus vaikų“ asociacijoje tobulai jai tinka. „Taip, aš tikrai tam ir baigiau tris universitetus“, – ironizuoja Klementina, kuri į likimo iššūkius žiūri, kaip į iškritusią gyvenimo kortą, kuria reikia sužaisti kiek įmanoma geriau.
Alytuje Klementinos nepastebėti neįmanoma. Ji sukasi miesto kultūriniame gyvenime, yra socialinio verslo „Kvarkarelija“ įkūrėja, priklauso miesto kultūros ir meno tarybai, šeimos komisijai, yra Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ įkūrėja ir šiais metais Alytaus žurnalistų paskelbta Alytaus metų žmogumi. Šią moterį galima pristatyti ir kitaip – tai sudėtingą autizmą turinčio devynmečio Vincento ir septynerių Antano mama. Nė vieno iš šių gyvenimo kelių K. Gruzdienė neplanavo – baigusi mokyklą Alytuje, išdūmė į sostinę, baigė istorijos, teisės ir Europos sąjungos studijas ir kibo į darbus. Gyvenimas pasisuko taip, kad sukūrė šeimą su alytiškiu Mariumi, atvažiuodavo atostogauti į Alytų, kol nusprendė, kad pirmagimis sūnus turi gimti jų gimtinėje.
Diagnozė, kad kažkas Vincentui negerai sutapo su Antano gimimu – tarp berniukų dviejų metų skirtumas.
„Praėjo ketveri metai susitaikymo, net, sakyčiau, desperacijos – vienam reiškėsi autizmui būdingi sunkumai, kitas kūdikis, kuriam reikia dėmesio, o aš dar paskendau ir depresinėje būsenoje“, – prisimena Klementina.
Pasak jos, autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių vaikų tėvai diagnozę dažnai sulygina su vaiko mirtimi – netiesiogiai, bet nesąmoningai. Šį sutrikimą turintys vaikai gimsta gražūs, fiziškai sveiki, tad tėvų lūkesčiai piešia jiems savo svajonių ateitį, o sulaukus metų ar dvejų, paaiškėja, kad kažkas ne taip.
„Dažnai tėvai skundžiasi – to nėra, ano trūksta. Aš visada keliu klausimą – o ką tu padarei, kad būtų? Svarbu paverkti, kaip blogai. Tai nereiškia, kad reikia įkurti centrą, kaip aš padariau su bendraminčiais, bet galima rasti bendruomenę, kuri įkvepia ir padeda“, – įsitikinusi ji ir priduria, kad jos iliuzija, kokie darbai jos laukia Alytaus autizmo asociacijoje, visai nesutapo su realybe.
„Pirmiausiai susipažinau su Lietuvos autizmo asociacijos mamomis, kurios buvo tokios motyvuotos, tokios įkvepiančios veikti! Galvojau, kad čia bus labiau advokacinė įstaiga, atstovausiu tėvus, ginsiu teises, bet regione poreikiai visai kiti – reikia daryti, o ne kalbėti“, – šypteli ji. Ir jai tai puikiai sekasi – Alytaus Lietaus vaikai turi puikiai įrengtas patalpas, ASS vaikams pritaikytas veiklas ir įrangą.
Sėkmės sulaukė ir dar vienas Klementinos socialinis projektas „Herojų kava“ – mobilus kavos aparato stendas, kur negalią turintys vaikai pilsto kavą renginiuose ir ja besimėgaujančius kviečia paaukoti.
Klementina prisipažįsta, kad puolimas stačia galva į veiklas buvo ne tik jos didelio entuziazmo rezultatas, bet ir tam tikras gelbėjimosi ratas – tuo metu jai diagnozavo onkologinę ligą, kurią teko gydyti kasdien važinėjant į spindulinę terapiją.
2023 metų pradžioje jos pastangomis Alytaus Lietaus vaikai virsto nacionaline organizacija – autizmo paramos fondu „Pokyčių ambasada“.
„Liga pasitraukė, bet vis dar kartais neracionaliai apskaičiuoju savo galimybes, nes norų, idėjų tiek daug, kad jau taupau valandas paroje“, – šypteli Klementina.
Tomo Bauro, lrytas.lt nuotr.
